Kokios teisinės formos įmonę steigti?
Informacija parengta remiantis teisės aktais, galiojusiais 2012.01.27
Nutarus steigti įmonę, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia Jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę.
Lietuvoje labiausiai paplitusios šios verslui skirtos įmonės:
1. Individuali įmonė;
2. Uždaroji akcinė bendrovė;
3. Viešoji įstaiga.
Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje Lietuvoje veikiančių įmonių skaičius pagal teisinę formą buvo toks:
| Teisinė forma |
Įmonių skaičius |
| Uždaroji akcinė bendrovė |
49 281 |
| Individuali įmonė |
12 155 |
| Viešoji įstaiga |
2 709 |
| Akcinė bendrovė |
327 |
| Viso |
64 472 |
Individuali įmonė
Individuali įmonė (IĮ) yra neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad už IĮ neįvykdytas prievoles savininkas atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos IĮ savininku.
IĮ savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas. IĮ vadovu gali būti paskirtas ir kitas asmuo, tačiau tik tuo atveju, jei tai nustatyta IĮ nuostatuose. Kai IĮ vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su juo sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Jei IĮ vadovu yra pats savininkas, su juo darbo sutartis nesudaroma.
IĮ steigimas rekomenduojamas, jei verslas yra individualus, skirtas 1 asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.
Privalumai:
1. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas
yra 10 000 Lt);
2. Paprasta išsiimti pelną - IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams (to negalima padaryti UAB);
3. Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius(1). Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis;
4. IĮ galima pertvarkyti į UAB;
5. IĮ mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo (mokestinės lengvatos nesiskiria nuo UAB).
Trūkumai:
1. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, tačiau savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus;
2. IĮ savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais;
3. Negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšas;
4. IĮ buhalterinė apskaita daugeliu atvejų nėra paprastesnė lyginant su UAB.
Uždaroji akcinė bendrovė
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 Lt. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 250. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti (pvz., dovanoti, mainyti ir pan.) savo turimas UAB akcijas.
Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas - valdyba.
Privalumai:
1. Nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
2. Norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujas akcijas, kurias įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą;
3. Galimybė pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą;
4. UAB mokestinės lengvatos: jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15% tarifo.
Trūkumai:
1. Steigiant UAB privaloma įnešti ne mažiau kaip 10 000 Lt įstatiniam kapitalui;
2. Akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus (jei UAB dirba pelningai) arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius (IĮ savininkas gali išsiimti įmonės lėšas daug paprasčiau):
Nuo darbo užmokesčio mokami mokesčiai
| Mokestis |
Tarifas |
| Gyventojų pajamų mokestis |
15% (moka darbuotojas(2)) |
| Privalomojo sveikatos draudimo įmokos |
3% (moka įmonė) 6% (moka darbuotojas(2)) |
| Valstybinio socialinio draudimo įmokos |
27.98% (moka įmonė) 3% (moka darbuotojas(2)) |
| Įmokos į Garantinį fondą |
0.2% (moka įmonė) |
Viešoji įstaiga
Viešoji įstaiga (VšĮ) yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Kartais VšĮ naudojama ir komercinei veiklai, nes:
1. Galima pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis;
2. Galima gauti paramą iš fizinių ir juridinių asmenų;
3. Viešojo intereso įvaizdis naudingas komercinėje veikloje (pvz., mokymo paslaugos).
VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų, steigėjų skaičius neribojamas. Svarbiausius sprendimus dalininkai priima balsavimu. Vienas dalininkas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo įnašo dydžio, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip. VšĮ pelnas gali būti naudojamas tik VšĮ įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas VšĮ dalininkams, organų nariams, darbuotojų premijoms. VšĮ turi būti vienasmenis valdymo organas - vadovas, gali būti ir kolegialūs valdymo organai.
Privalumai:
1. Ribota civilinė atsakomybė - dalininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą;
2. Nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (palyginimui - UAB minimalus įstatinis kapitalas
yra 10 000 Lt);
3. Mokestinės lengvatos - jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 000 000 Lt, tai 25 000 Lt yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų;
4. VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą;
5. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 2% paramą iš gyventojų;
6. Galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims;
7. Galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus.
Trūkumai:
1. VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį;
2. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB;
3. VšĮ gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.
Santrumpos
1. IĮ - individuali įmonė;
2. UAB - uždaroji akcinė bendrovė;
3. VšĮ - viešoji įstaiga.
____________________
1 Pelno mokestis: 15% nuo IĮ pelno. Jei vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 000 000 Lt, taikomas 5% tarifas (jei tenkinamos įstatymo nustatytos sąlygos);
Gyventojų pajamų mokestis: 15% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams;
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos: 9% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams, bet ne mažiau kaip nuo 800 Lt/mėn. Jei IĮ savininko asmeniniams poreikiams išsiimama suma viršija 800 Lt/mėn., pasibaigus metams perskaičiuojama ir primokamas skirtumas. Mokesčiai nemokami nuo sumos, viršijančios 4 680 Lt/mėn.;
Valstybinio socialinio draudimo įmokos: 26,3% nuo sumos, kurią IĮ savininkas išsiima asmeniniams poreikiams. Mokesčiai nemokami nuo sumos, viršijančios 4 680 Lt/mėn.
2 Mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo įmonė.
