Klientų atsiliepimai
Specialistai
Sužinokite
Ką jums verta žinoti — Buhalterį galima keisti bet kuriuo metu, nėra būtinybės laukti metų pabaigos. — Nusprendę keisti buhalterinių paslaugų įmonę susitarkite dėl sutarties nutraukimo (gali būti numatyti ilgi įspėjimo terminai). — Susitarkite kurį paskutinį mėnesį sutvarkys esamas buhalteris ir nuo kurio mėnesio gali pradėti naujas buhalteris. Taip pat susitarkite kuris buhalteris parengs metinę finansinę atskaitomybę, nes tai dažniausiai tampa ginčo objektu. — Jeigu nuspręsite dirbti su mumis – mes pasirūpinsime, kad jūsų buhalterija būtų perduota tvarkingai.   Kaip vyksta buhalterijos perdavimas — Susisieksime su jūsų buhalteriu ir suderinsime kaip jis turi paruošti buhalteriją perdavimui. — Patikrinsime ar paruošti buhalteriniai duomenys atitinka reikalavimus. — Perimsime duomenis ir dokumentus ir pasirašysime perdavimo-priėmimo aktą. — Buhalterijos perėmimą galime atlikti jums nedalyvaujant.   Susisiekite dabar  +370 5 2430344  /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Kai akcininkas suteikia paskolą įmonei, mokestinės pasekmės atsiranda šiais atvejais: 1. Įmonė išmokamas palūkanas gali priskirti prie leidžiamų atskaitymų, jei palūkanų norma atitinka rinkoje esančias palūkanas. Jei išmokamų palūkanų dydis viršija rinkoje esančias palūkanas, viršijanti dalis nebus laikoma leidžiamais atskaitymais (PMĮ 40str 2d.). Nustatant palūkanų rinkos kainą, vienas iš kriterijų galėtų būti vidutinės komercinių bankų taikomos palūkanos, kurias skelbia Lietuvos bankas savo tinklalapyje. Tačiau ši informacija nėra pakankama, kadangi reikia įrodyti, už kokias palūkanas konkreti bendrovė gali pasiskolinti rinkoje iš nesusijusio asmens. Todėl rekomenduojame turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms (pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo). 2. Jei pasiskolinta suma viršija bendrovės nuosavą kapitalą* daugiau nei 4 kartus, tai nuo viršijančios dalies mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali pripažinti neleidžiamais atskaitymais ir apmokestinti kaip dividendus, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) Palūkanų norma yra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas; b) Akcininkas kontroliuoja** bendrovę paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

Tam, kad įrodyti, jog palūkanų norma nėra aukštesnė už rinkoje esančias palūkanas, rekomenduojama turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomos palūkanų normos atitikimą rinkoje esančioms palūkanoms pvz., komercinių bankų pasiūlymus bendrovei dėl paskolos sutarties sudarymo. 3. Akcininkui fiziniam asmeniui (tiek Lietuvos gyventojui, tiek užsieniečiui) išmokamos palūkanos, kurių suma neviršija 120 VDU*** sumos, apmokestinamos taikant 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą, o palūkanų pajamų dalis viršijanti 120 VDU – 20% tarifu. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant ar gyventojo pajamos neviršijo 120 VDU yra sumuojamos ne tik palūkanų pajamos, bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas), t.y. jeigu gausite palūkanų pajamas ir kitas apmokestinamąsias pajamas jos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi 15% ir 20% tarifai (GPMĮ 6str.). 4. Palūkanos, išmokamos Lietuvos juridiniam asmeniui, apmokestinamos taikant galiojantį pelno mokesčio tarifą (15% arba 5%). 5. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, neapmokestinamos (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 6. Palūkanos, išmokamos juridiniam asmeniui, kuris nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, apmokestinamos taikant 10% pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5str. 1d. 2p.). 7. Akcininkas fizinis asmuo gali skolinti įmonei be palūkanų. Tokiu atveju nei akcininkui nei įmonei mokestinių pasekmių neatsiranda.   * Pasiskolintos sumos ir nuosavo kapitalo santykis apskaičiuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną (neįskaitant to mokestinio laikotarpio rezultato). ** Laikoma, kad akcininkas kontroliuoja bendrovę jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų arba kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų, o paties akcininko dalis yra ne mažesnė kaip 10% akcijų. *** 120 VDU, 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur).   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04
  Akcijų perleidimo apmokestinimas Kai pajamos už perleistas akcijas priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, faktiškai apmokestinamas akcijų pardavimo pelnas, t. y. skirtumas tarp gautų pajamų ir įsigijimo kainos. Akcijų įsigijimo kainą sudaro visa pinigų suma, už kurią akcijos buvo nupirktos, įskaitant faktiškai patirtas akcijų įsigijimo išlaidas: komisinį atlyginimą, mokesčius, valstybės rinkliavas ir pan.  
Gyventojo apmokestinimas Kai gyventojo pajamos už perleistas akcijas priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, akcijų pardavimo pelno dalis neviršijanti 120 VDU* (vidutinio darbo užmokesčio), bus apmokestinama 15% tarifu, o pelno dalis viršijanti 120 VDU – 20% tarifu. Atkreipkite dėmesį, kad apskaičiuojant ar gyventojo pajamos neviršijo 120 VDU yra sumuojamos ne tik akcijų pardavimo pajamos bet ir kitos gyventojo gautos pajamos (išskyrus darbo santykių, dividendų ir individualios veiklos pajamas), t.y. jeigu gausite akcijų pardavimo pajamas ir kitas apmokestinamąsias pajamas jos bus sumuojamos ir atitinkamai pritaikomi 15% ir 20% tarifai (GPMĮ 6str.). Gyventojo gautos akcijų pardavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį. Akcijų pardavimo pelno dalis, neviršijanti 500 EUR, neapmokestinama (GPMĮ 17str. 30d.). Ši lengvata netaikoma, kai: 1. Akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei; 2. Akcijos buvo įgytos didinant įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų (yra papildomų sąlygų); 3. Akcijų pardavimo pajamos gautos iš užsienio įmonių, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose; 4. Kai akcijos laikomos perleistomis likviduojant įmonę.  
Įmonės apmokestinimas Įmonės turto vertės padidėjimo pajamos (akcijų pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) apmokestinamos pelno mokesčiu taikant 5% arba 15% tarifą. Įmonės turto vertės padidėjimo pajamos neapmokestinamos, jei tenkinamos šios abi sąlygos: 1. Įmonė, kurios akcijos perleidžiamos, yra įregistruota ar kitaip organizuota Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir yra pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoja. 2. Akcijas perleidžianti įmonė turėjo daugiau kaip 10% įmonės, kurios akcijos perleidžiamos, balsus suteikiančių akcijų ne trumpiau kaip 2 m. be pertraukų. Ši lengvata netaikoma, kai akcijos perleidžiamos jas išleidusiai įmonei.
  * 120 VDU, 2024 m. sudaro 228.324 Eur (120 VDU * 1902.70 Eur).   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2021.09.01   Darbdavys negali vienašališkai, be darbuotojo sutikimo, sumažinti darbuotojo algos, išskyrus šias išimtis: 1. Kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. 2. Kai kolektyvinės sutarties nuostatomis keičiamos visos įmonės ar tam tikros kategorijos darbuotojų darbo apmokėjimas. Darbuotojo raštiškas sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo sumažėja to darbuotojo alga, sulygta darbo sutartyje, sudarytoje iki kolektyvinės sutarties sudarymo. 3. Kai keičiamos darbo apmokėjimo sąlygos įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose ir darbo sutartyje nėra konkrečios nuorodos į šiuos dokumentus.   Pavyzdys Darbo sutartyje nustatytos tokios apmokėjimo sąlygos: darbuotojui mokama 2 000 Eur fiksuota darbo užmokesčio dalis ir kintamoji dalis - iki 30 proc. fiksuotos darbo užmokesčio dalies dydžio (nėra nuorodos į konkretų dokumentą). Tokiu atveju kintamoji dalis apskaičiuojama ir mokama pagal vadovo įsakymu patvirtintą tvarką. Pakeitus šią tvarką, darbuotojo sutikimo dėl kintamosios dalies nereikės, nes darbo sutartyje įtvirtintos apmokėjimo sąlygos nebus keičiamos.   Patarimai darbdaviui — Darbo sutartyje numatyti tik fiksuotą darbo užmokesčio dalį ir neaptarti priedų, premijų mokėjimo. Priedus, premijas rekomenduojama numatyti lokaliuose dokumentuose (nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kituose administracijos aktuose), nes tokiu atveju priedus, premijas darbdavys gali savo nuožiūra keisti, mokėti ar nemokėti ir tam nereikia darbuotojo raštiško sutikimo.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Vadovo pareigos Civilinis kodeksas (CK) bei Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) nustato vadovui pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje: 1. Pareiga veikti sąžiningai ir protingai; 2. Pareiga veikti bendrovės akcininkų naudai; 3. Lojalumo pareiga; 4. Konfidencialumo pareiga; 5. Interesų konfliktų vengimo pareiga; 6. Bendrovės informacijos ir turto nenaudojimas; 7. Informavimas apie vadovo sandorius su bendrove. Šios pareigos, įpareigoja vadovą vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, elgtis taip, kad jo veikla neprieštarautų bendrovės veiklos tikslams bei būtų suderinta su bendrovės vidaus dokumentais. Pažeidus nurodytas pareigas bei  reikalavimus, atsiranda vadovo atsakomybės klausimas.   Atsakomybės rūšys Vadovui, priklausomai nuo atliktų veiksmų, gali būti taikoma skirtinga atsakomybė: 1. Drausminė atsakomybė gali būti taikoma už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pvz. atskleidus komercines ar technologines paslaptis akcininkai vadovui gali taikyti vieną iš drausminių nuobaudų - pastabą, papeikimą ar atleidimą iš darbo; 2. Civilinė atsakomybė sietina su akcininkų teise pareikšti ieškinį vadovui dėl visiško žalos, atsiradusios dėl vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo pvz. vadovui sudarius sandorį viršijant savo kompetencijos ribas; 3. Administracinė atsakomybė taikoma skiriant administracines nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus pvz. administracinę nuobaudą už pažeidimus apskaitos srityje gali paskirti mokesčių inspekcija; 4. Baudžiamoji atsakomybė, kurios sankcijos apima - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, baudų paskyrimą, areštą, laisvės atėmimą - gali būt taikoma už nusikaltimus finansų sistemai (tai apima tiek aplaidų, apgaulingą apskaitos tvarkymą, tiek mokesčių nesumokėjimą). Taikytiną sankciją už baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus siūlo prokuroras o sprendimą dėl jos paskyrimo priima teismas.   Už ką atsako bendrovės vadovas  1. Už žalą dėl įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo:

a) Vadovaujantis Įmonių atskaitomybės įstatymo 28 str. bendrovės vadovas užtikrina finansines ataskaitas rengiančio asmens parinkimą bei teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas rengiančiam asmeniui, o taip pat bendrovės vadovas atsako už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (taikoma administracinė atsakomybė);

b) Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. vadovas atsako už įvairias veiklos organizavimo sritis (taikoma administracinė atsakomybė);

c) Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu vadovas atsako už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą pvz. nedeklaravus deklaruotino mokesčio, arba neteisėtai pritaikius mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių neteisėtai sumažinus mokėtiną mokestį (gali būti taikoma tiek administracinė tiek baudžiamoji atsakomybė).

2. Už žalą atsiradusią dėl bendrovės įstatų, kitų vidaus dokumentų (akcininkų sprendimų, valdybos nutarimų) pažeidimo:

a) Jei vadovas pažeidė konfidencialumo, lojalumo pareigą ir paskleidė apie bendrovę tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl kurios pablogėjo bendrovės dalykinė reputacija, iš vadovo gali būti reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo;

b) Jei vadovas pažeidė lojalumo pareigą bei pareigą veikti bendrovės akcininkų naudai, ir sudarė sandorį kitomis sąlygomis, nei buvo numatyta valdybos, akcininkų sprendime ir todėl bendrovė patyrė nuostolių, iš vadovo gali būti reikalaujama visiško žalos atlyginimo.

Jei vadovas sudarė sandorį viršydamas savo kompetencijos ribas, toks sandoris tampa privalomas bendrovei. Įstatymo numatyta išimtis - atvejis, kai sandorį sudaręs trečiasis asmuo žinojo, kad vadovas viršija savo kompetencijos ribas. Tokiu atveju sandoris bendrovei prievolių nesukelia. Savo kompetencijos ribas viršijęs vadovas yra subsidiariai atsakingas už bendrovės prievolių įvykdymą trečiajam asmeniui pagal šį sandorį, t.y. jei bendrovė nepatenkina trečiojo asmens reikalavimų, tokia prievolė tenka sandorį sudariusiam vadovui.   Kaip apriboti vadovo veiksmus Apribojimai sandoriams - bendrovės įstatuose gali būti nustatomi vadovo veiklos apribojimai tam tikriems sandoriams, numatant, kad sandoriams, viršijantiems įstatuose numatyta sumą, reikalingas akcininkų pritarimas pvz. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė nei numatyta įstatuose, investavimo, perleidimo ar nuomos. Visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas nepanaikina vadovo atsakomybės už priimtus sprendimus. Valdybos sudarymas - bendrovėje gali būti sudaroma valdyba. Sudarius valdybą sprendimų priėmimas svarbiausiais bendrovės veiklos klausimais atitenka valdybos nariams, kurių turi būti ne mažiau kaip trys pvz. valdyba priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, įkeitimo ir pan. Jei bendrovėje valdyba nesudaroma, sprendimų priėmimas dėl visų nurodytų klausimų atitenka vadovui. Kiekybinio atstovavimo nustatymas - bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad bendrovės vardu sandorius gali sudaryti tik keletas asmenų kartu. Toks atstovavimas vadinamas kiekybiniu. Įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė pvz. nurodant, kad vadovas veikia kartu su vienu valdybos nariu arba kartu su visa valdyba.  Jei kiekybinis atstovavimas yra nustatytas bendrovės įstatuose ir yra įregistruotas juridinių asmenų registre, sandoris, kurį sudarė tik vienas iš asmenų, turinčių teisę jį sudaryti, nesukurs prievolių bendrovei, tol kol valios neišreikš kitas, kiekybinio atstovavimo taisyklėje, nurodytas asmuo.   Kaip apriboti vadovo atsakomybę Visiško žalos atlyginimo išimties galimybė numatyta CK t.y. vadovo atsakomybė gali būti apribota įstatais arba sutartimi tarp bendrovės vadovo ir bendrovės. Būdai, vadovo atsakomybei apriboti: 1. Įtraukti vadovo atsakomybę ribojančias nuostatas į:

a) Darbo sutartį;

b) Visiškos materialinės atsakomybės sutartį;

c) Įstatus.

Svarbu tai, kad atsakomybę ribojančios nuostatos neprieštarautų imperatyvioms (privalomoms) įstatymų normoms. Susitarimas dėl vadovo atsakomybės apribojimo ar netaikymo už žalą, padarytą dėl tyčios ar neatsargumo, negalioja. Civilinė atsakomybė gali būti apribojama:

— Nustatant maksimalų atlygintinų nuostolių dydį;

— Apribojant atsakomybę tiesioginiais nuostoliais, pvz. tik konkrečiomis išlaidomis.

2. Sudaryti darbuotojų pareiginius nuostatus, nurodant konkrečias darbuotojų pareigas ir atsakomybę už tų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir taip „padalinti" vadovo atsakomybę su darbuotojais. 3. Apdrausti  vadovo civilinę atsakomybę. Draudimu suteikiama draudimo apsauga dėl vadovo netinkamų veiksmų rezultatų - draudikas atlygina žalą tretiesiems asmenims arba bendrovei. Praktikoje dažniausi vadovų pažeidimai padaromi: tinkamai neužtikrinant bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo; nesilaikant pagrindinių verslo administravimo taisyklių (pvz., skolinant lėšas neįvertinus skolininko rizikingos finansinės padėties); prisiimant įsipareigojimus tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių; nevykdant teisėtų ir pagrįstų bendrovės kreditorių reikalavimų, sudarant sandorius su susijusiais asmenimis ne rinkos sąlygomis arba nustatant nors ir teisėtas, tačiau bendrovei nenaudingas sąlygas ir t.t. Lietuvos teismų spręstų ginčų dėl bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo nėra labai daug, tai leidžia daryti dvi prielaidas: pirma - ginčai, susiję su vadovo atsakomybės klausimais, išsprendžiami neteisminiu būdu; antra - vadovo atsakomybės principai Lietuvos teisinėje sistemoje dar nėra visiškai įgyvendinti.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais
Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt
Informacija atnaujinta 2024.01.04   Apie dividendus Dividendus turi teisę gauti akcininkai, kurie akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kokių metų pelnas yra skirstomas. Dividendais taip pat laikomos akcininkų pajamos, gautos mažinant įmonės įstatinį kapitalą, jeigu šis kapitalas buvo padidintas iš įmonės pelno. Individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos paskirsčius įmonės pelną, laikomos dividendais (GPMĮ 12 str.). Uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės dividendus gali išmokėti tik pinigais. Dividendų negalima mokėti avansu. Dividendai dažniausiai skiriami vieną kartą metuose, kuomet yra suskaičiuojamas pasibaigusių metų rezultatas, tačiau jie gali būti skiriami ir už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį, jeigu yra tenkinami visi nustatyti reikalavimai dėl tarpinių dividendų mokėjimo.   Dividendų apmokestinimas  Jeigu dividendus gauna fiziniai asmenys jie apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jeigu juridiniai asmenys - pelno mokesčiu (PM).   Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM.   Lietuvos įmonė moka užsieniečiui Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis Užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kuris Lietuvoje dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Lietuvos įmonė moka kitai Lietuvos įmonei Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje (PMĮ 33 str. 2 d.). Jeigu įmonė, turėdama ketinimą valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 15% PM. Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM.   Lietuvos įmonė moka užsienio įmonei Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu Užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu Užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti Užsienio įmonė, yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, taikomas sutartyje numatytas tarifas. Pastaba: jei Užsienio įmonė tenkina viršuje nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, netaikomas.   Užsienio įmonė moka Lietuvos įmonei Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu: — Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba — Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje Užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose. Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 15% PM.   Užsienio įmonė moka Lietuvos gyventojui Dividendai, kuriuos Užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.   Mielai jums padėsime apskaitosmokesčių ir finansų valdymo klausimais Susisiekite dabar  +370 5 250 2657 /  info@audita.lt

      Siųsti užklausą